Viena iš galimybių nutraukti santuoką – santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių susitarimu. Tačiau tokį susitarimą turi patvirtinti teismas. Iki šiol santuokos nutraukimo bylose žemesniųjų teismų praktika, sprendžiant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus, buvo gana liberali. Šalims susitarus, jog turtas atitenka vienam iš sutuoktinių – dažnai tokie susitarimai teismų buvo priimami vadovaujantis sutarties laisvės principu. Žemesniųjų instancijų teismai sutuoktinių sudarytas sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės tikrindavo, siekiant įvertinti ar nepažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Tuo tarpu sutuoktinių lygiateisiškumo principas, nustatant turto dalinimosi klausimus, dažniausiai buvo paliekamas pačių sutuoktinių laisvam apsisprendimui.
Sutuoktinių bendo turto lygių dalių principas
Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika esamą situaciją turėtų pakeisti iš esmės. 2023-01-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-943/2023, Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, jog vienam iš sutuoktinių priskyrus visą nekilnojamąjį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir antrajam sutuoktiniui nepaskiriant už tai jokios kompensacijos, tokia sutartis pripažintina neatitinkančia sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas šioje byloje nurodė, jog teismai, prieš tvirtindami tokią sutartį, turėjo įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo.
Rekomendacija
Taigi, nors nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių yra galimas, tačiau būtina nurodyti priežastis, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis: „Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama iš esmės visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui kyla pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.“